Birželis tradiciškai minimas, kaip „Pride month“ (liet. Pasididžiavimo mėnuo), kuomet aktyviau kalbama apie LGBTQ+ bendruomenės priėmimą, lygybę, istoriją ir problemas. Ir nors Lietuva darosi vis atviresnė, įtraukties srityje tiek darbdaviai, tiek darbuotojai dar turi kur pasitempti. Tad kokia situacija šiandien yra mūsų darbo rinkoje bei kodėl tai turėtų būti svarbu darbdaviams, norintiems išlaikyti konkurencingumą?
Lietuvos gyventojų buvo paklausta, ar jų darbdavys pakankamai skatina įvairovę. Ir beveik pusė respondentų atsakė, kad nežino, rodo „Eurobarometro“ duomenys. „Tik 28 proc. apklaustųjų pritarė, kad įmonės skatina įvairovę. Tai parodo, kad nors dalis organizacijų ir rodo lyderystę, likusi dalis šių temų neprioretizuoja“, – teigia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Lygių galimybių integravimo grupės vadovė Vilma Gabrieliūtė.
Pasak jos, Lietuvoje vis dar vyrauja didžiulė socialinė atskirtis, kurią sąlygoja nuostatos į tam tikras žmonių grupes. Štai naujausių tyrimų duomenimis, 21 proc. Lietuvos gyventojų nenorėtų dirbti su kolega, kuris išpažįsta islamą, o 14 proc. nenorėtų dirbti su kolega, kuris praktikuoja budizmą. 20 proc. respondentų būtų nepatenkinti, jei tektų dirbti su juodaodžiu kolega ir net 40 proc. apklaustųjų nenorėtų dirbti su homoseksualiu kolega.
„Minėtasis „Eurobarometro“ tyrimas atskleidė, kad vyresnis asmuo būtų dvigubai palankiau vertinamas nei homoseksualus, bet panašiai, kaip ir asmuo, kurio odos spalva skiriasi nuo daugumos gyventojų. Matyti romų kilmės asmenį aukštame politikos poste nenorėtų net 43 proc. gyventojų“, – situaciją šalyje apžvelgia V. Gabrieliūtė.
Tuo tarpu darbdavio konkurencingumą tiriančios bendrovės „WitMind“ direktorė Živilė Valeišienė teigia, kad įtrauktis aukščiausią svarbą turi sveikatos, medicinos ir farmacijos, švietimo ir kultūros, energetikos ir gamybos sektorių darbuotojams.
„Įdomu tai, kad mažą reikšmę įtrauktis turi IT ir telekomunikacijų sektoriuje. Paaiškinimas gali būti paprastas. Šiame sektoriuje jau daugelį metų kartelė pakelta labai aukštai, tad kai kurias naudas darbuotojai vertina kaip savaime suprantamas. Ir tai džiugina“, – sako Ž. Valeišienė.
Ji priduria, kad ir viešojo sektoriaus darbuotojai įtrauktį vertina kaip mažiau svarbią: „Tik šiuo atveju priežastys gali būti kitos. Viešasis sektorius dar turi kur pasitempti ir kitose naudose, bazinių poreikių išpildyme. O kai jie nėra išpildomi, emocinės naudos, tokios, kaip įtrauktis, tikrai netampa prioritetu“.
Taip pat įdomu yra tai, kad moterims įtrauktis yra gerokai svarbesnė nei vyrams. Visuose sektoriuose moterys šiai emocinei naudai teikė didesnę reikšmę nei vyrai. „Mūsų tyrimas taip pat atskleidė koreliaciją tarp atlygio ir įtraukimo. Mažesnę algą uždirbantys prasčiau vertina ir įtraukties įgyvendinimą“, – priduria Ž. Valeišienė. Šiuos duomenis atskleidė „WitMind“ atliktas Nacionalinis Lietuvos dirbančiųjų tyrimas, kurio metu buvo apklausti 3322 respondentai visoje Lietuvoje, taip užtikrinant statistiškai patikimas imtis 9 darbo rinkos sektoriuose. Šis tyrimas leidžia darbdaviams ne tik suprasti, kaip juos vertina darbuotojai, bet ir pasilyginti su konkurentais, suprasti savo stipriąsias bei silpnąsias vietas.
„WitMind“ duomenys rodo, kad prasčiausiai įtrauktį įgyvendina gamyba ir apdirbamoji pramonė, valstybės ir viešasis administravimas, mažmeninė ir didmeninė prekyba, sveikata, farmacija ir medicina, transportas ir logistika. O štai geriausiai įtraukties įgyvendinimą vertina finansų ir draudimo bei IT ir telekomunikacijų sektorių darbuotojai.
Tai patvirtina ir bendrovės „Telia“ personalo vadovas Ramūnas Bagdonas. Pasak jo, bendrovė ne kartą apdovanota tiek kaip šeimai palankiausia darbovietė, tiek kaip LGBTQ+ bendruomenei draugiškiausias darbdavys. Jau ne vienerius metus įmonės darbuotojų partneriai ir partnerės yra prilyginami sutuoktiniams, jiems suteikiamos tokios pat naudos ir galimybes, kaip ir santuoką sudariusių darbuotojų šeimos nariams. Šios nuostatos yra įtvirtintos ir „Telia“ darbuotojų kolektyvinėje sutartyje.
„Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose „Telia“ grupės šalyse taip praktiškai įtvirtinam įtraukties ir įvairovės principus. Esame socialiai atsakinga organizacija ir keliame itin aukštus standartus įvairovės srityje. Jau ilgą laiką remiame LGBTQI+ bendruomenę, siekiame, kad visos mūsų paslaugos būtų prieinamos žmonėms su negalia, laikomės visiško lygiateisiškumo principo. Dedame visas pastangas, kad išvengtume diskriminacijos, bet šios pastangos yra nuolatinis mokymosi procesas. Esant poreikiui, visada konsultuojamės su bendruomenių nariais, jautrias grupes vienijančiomis organizacijomis“, – priduria R. Bagdonas.
Ž. Valeišienė priduria, kad darbdaviai turi galvoti apie įtraukties rodiklius ir norėdami pagerinti ar išlaikyti savo konkurencingumą, o kovą dėl darbuotojų laimės sąmoningesni darbdaviai. Pasak jos, darbdaviai turi galvoti apie darbuotojų lūkesčių ir patirties atliepimą per sąžiningumo jausmo stiprinimą. Kadangi šalies darbuotojams sąžiningumas yra tarp aukščiausiai pagal svarbą vertinamų atributų.
„Darbdaviai, kurie ieškos ir pradės taisyti savo silpnąsias vietas lygindami save su savo konkurentais, bus konkurencingesni tiek savo esamų, tiek potencialių darbuotojų atžvilgiu. Vidinis teisingumas, skaidrumas ir sąžiningumas itin pastiprintų darbdavio pozicijas“ – dėsto „WitMind“ direktorė. Ji organizacijas kviečia pagalvoti apie įvairias įtrauktį nusakančias dedamąsias, tokias kaip amžius, seksualinė orientacija, šeiminė padėtis, tautybė ir kita.
