Ar pastebėjote, kad viešumoje matomos darbdavio įvaizdžio kampanijos dažnai atrodo panašios? Nors puikiausiai žinome, kad išskirtinumas yra pamatinis rinkodaros principas, išsiskirti sugeba reta įmonė. Kodėl?
Ne dėl to, kad už darbdavio strategiją ar samdą atsakingi profesionalai kažką ne taip daro. Taip nutinka, nes jie tiesiog neturi duomenų apie konkurencinę aplinką ir įrankių palyginti save su išore.
O pergalingai darbdavio komunikacijai pakanka žinoti atsakymus į tris pagrindinius klausimus:
Būtent šią problemą ir išsprendžia WitMind®, nes kiekvieno darbdavio tyrimo rezultatai yra lyginami su rinka – palyginamieji rodikliai (benchmarks) yra imami iš WitMind® Lietuvoje atlikto išsamaus nacionalinio dirbančiųjų ir atskirų sektorių darbuotojų tyrimo, kurio metu buvo apklausti 3322 respondentai visoje Lietuvoje, taip užtikrinant statistiškai patikimas imtis 9 darbo rinkos sektoriuose.
Dažniausiai Lietuvoje naudojami darbdavio tyrimai yra atliekami įmonės viduje: prašoma darbuotojų įvertinti, kaip jie vertina darbdavį. Atsakymai padeda pamatyti stipriąsias ir silpnąsias vietas, tačiau visiškai nepadeda suvokti, o kuriais parametrais darbdavys gali nukonkuruoti konkurentus ir ryškiai išsiskirti darbo rinkoje. Kai darbdavio įvaizdžio ar samdos kampanijas grindžiame tik vidiniais tyrimais, rizikuojame gerokai paklysti. O toks paklydimas – finansiškai ir apskritai resursų požiūriu labai skaudus.
Kitas dažnas atvejis – strategijos rengiamos išvis nesiremiant jokiais tyrimais, o sprendimai priimami remiantis pačios organizacijos vadovų nuojauta bei tikėjimu apie tai, kas yra tinkama komunikuoti. Toks kelias gali būti vertybine prasme stiprus ir atrodyti pakankamas, tačiau tai nėra pergalinga strategija. Juk produktus ir paslaugas pardavinėjame suvokdami konkurencinę aplinką, ta pati logika galioja ir darbdavio strategijai – su ja konkuruojame rinkoje, todėl turime pažinti rinką ir konkurentus, žinoti jų silpnybes ir stiprybes lyginant su mūsų organizacija.
Kai rinkodaros profesionalas žino, kaip jaučiasi ir galvoja tiek esami darbuotojai, tiek potencialūs (konkurentų) darbuotojai, jam atsiveria visiškai kitos perspektyvos darbdavio komunikacijai. Atsiranda galimybė labai tiksliai nutaikyti komunikaciją ir pasiekti konkrečią žmonių grupę su konkrečia žinute, leidžia vienai potencialių darbuotojų grupei rodyti vienokią reklamą, o kitai – jau kitokią.
WitMind® Nacionalinis dirbančiųjų tyrimas parodė, kad kiekvieno rinkos sektoriaus darbuotojai skirtingai vertina savo darbdavius. Skiriasi vyrų ir moterų vertinimai, ryškūs skirtumai yra tarp Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Pavyzdžiui, nors konkurencingiausi šalies darbdaviai yra IT ir finansų sektoriuose, moterų tarpe juos lenkia energetikos sektorius.
Vienas WitMind® darbdavio konkurencingumo matavimo sistemos unikalumų yra tai, kad ji turi papildomą vertinimo kriterijų – parametro svarbą.
Dabar darbdaviai patys nusprendžia, kurie parametrai yra svarbūs darbuotojams, ir tyrimo metu jų klausia, kiek juos darbovietė išpildo. Tačiau WitMind® su ekspertų komanda atrado, kad labai svarbu yra pirmiausia paklausti darbuotojo, kiek svarbu yra vienas ar kitas parametras, ir tik po to įvertinti jo išpildymą.
Šis parametras ne tik padidina investicijų į darbuotojams skirtas vertes efektyvumą (nesvarbios vertės nefinansuojamos), jis parodo potencialių darbuotojų lūkesčių išpildymą: ko jie tikisi iš darbdavio, ir ar darbdavys jiems tai suteikia.
Remdamasis šiais duomenimis darbdavio įvaizdžio strategiją kuriantis rinkodaros ar HR profesionalas gali tiksliai nutaikyti į jautriausią vietą su žinute: „Ei, mes žinome, kas tau rūpi, ir pas mus tai rasi – ateik pas mus!“
WitMind® tyrimų mokslinė partnerė, Mykolo Romerio universiteto profesorė, Socialinės įtraukties ir lyderystės tyrimų laboratorijos vadovė prof. dr. Agota Giedrė Raišienė pastebėjo, kad dalis Lietuvoje atliktų (ir spaudoje paviešintų) tyrimų realiai mažai vertingi: iš esmės jie ne padeda įmonėms priimti veiksmingų sprendimų, o klaidina.
WitMind® tyrimų mokslinė partnerė paaiškina, kodėl kompanijos Nacionalinis tyrimas Lietuvos masteliais toks didelis (apklausta net 3322): „jeigu rinkos tyrime sektoriniai pjūviai nesiekia bent minimalaus tyrimo rezultatų patikimumo lygmens (min. 370 respondentų kiekviename sektoriuje), jo išvadomis verslui kliautis priimant sprendimus nėra protinga. Kalbėti apie rimtesnes įžvalgas pagal sektorinius pjūvius galima nebent tada, kai nacionalinio (visos Lietuvos) tyrimo imtis siekia bent 3000 ar 4000 respondentų, priklausomai nuo to, kiek veiklos sektorių apima tyrimo apibendrinimai“.
