Darbdavio tyrimams išleidžiate tūkstančius eurų, bet ar jie nepaklaidina? Kaip žinoti, ar tyrimo nulemti sprendimai duos grąžos?

Darbdaviai sprendžia skirtingas problemas. Vieni kovoja dėl talentų, kiti paprasčiausiai neranda darbuotojų, o treti laužo galvą, kaip juos motyvuoti. Visais atvejais kalbama apie dideles sumas – net ir nedidelės įmonės darbo užmokesčiui kasmet išleidžia šimtus tūkstančių ar net milijonus. 

Kiekviena darbdavio strateginė investicija į įvaizdį ar darbuotojų gerovę susijusi su didelėmis išlaidomis: juos verslas gali arba prarasti, arba, priešingai, išmintingai investuodamas guti grąžos. Kaip priimti teisingą sprendimą? Labai gerai ir tiksliai suprasti savo kaip darbdavio situaciją, kas neįmanoma be kokybiškų tyrimų. 

WitMind® tyrimų mokslinė partnerė, Mykolo Romerio universiteto profesorė, Socialinės įtraukties ir lyderystės tyrimų laboratorijos vadovė prof. dr. Agota Giedrė Raišienė atkreipia dėmesį, kad dalis Lietuvoje atliktų (ir spaudoje paviešintų) tyrimų realiai mažai vertingi: iš esmės jie ne padeda įmonėms priimti veiksmingų sprendimų, o klaidina.  

„Ypač brangiai gali kainuoti neapdairus pasitikėjimas paskutiniuoju metu dažnai atliekamais darbdavio tyrimais. Kaip žinia, rimtos darbdavių įmonės tyrimais grindžia savo strategijas, investuoja didelius pinigus ir pagrįstai tikisi gauti patikimą rezultatą. Apmaudu, kad kai kurie tyrimai atliekami paviršutiniškai ir neatsakingai žiūrint į statistinį patikimumą. Sakoma, vienas šaukštas deguto statinę medaus sugadina, tačiau pasitaiko, kad susiduri su visa statine deguto“, – sakė profesorė. 

Jai teko matyti Lietuvos mastu atliktą 1000 respondentų darbdavio tyrimą, kuriame energetikos sektoriuje buvo apklausta… pora dešimčių darbuotojų (per visą Lietuvą!), arba, pavyzdžiui, indeksus, kurie, kaip paaiškėjo, buvo sudaryti tik iš pačios įmonės tiriamų įmonių duomenų – toks duomenų rinkinys visiškai iškreipia realybę. 

WitMind® tyrimų mokslinė partnerė paaiškina, kodėl WitMind® nacionalinis tyrimas Lietuvos masteliais toks didelis (apklausta net 3322): jeigu rinkos tyrime sektoriniai pjūviai nesiekia bent minimalaus tyrimo rezultatų patikimumo lygmens (min. 370 respondentų kiekviename sektoriuje), jo išvadomis verslui kliautis priimant sprendimus nėra protinga. Kalbėti apie rimtesnes įžvalgas pagal sektorinius pjūvius galima nebent tada, kai nacionalinio (visos Lietuvos) tyrimo imtis siekia bent 3000 ar 4000 respondentų, priklausomai nuo to, kiek veiklos sektorių apima tyrimo apibendrinimai. 

 Į ką verta atkreipti dėmesį renkantis darbdavio tyrimą? 

• Darbdavio tyrimai, kurie negali Jūsų duomenų palyginti su rinka ir Jūsų sektoriumi, jau yra praeitis, nes nepadeda suprasti, kaip Jums sekasi konkuruoti dėl darbuotojų. 
• Kritiškai svarbu – kokybiškos respondentų imtys: jeigu norite lygintis su savo konkrečia rinka, reikia vien tik joje būti apklausus bent 370 respondentų) ir t.t.  
• Palyginamumas: jeigu Jūsų darbuotojai atsakė į vieną klausimyną, o palyginamasis rodiklis yra atliktas pagal kitą klausimyną – aklai nelyginkite, bet pasitelkite ekspertą-analitiką, kuris palygintų klausimynus, atliktų skaičiavimus ir analizę, kad palyginamumas būtų tikslus ir kokybiškas.
• Jeigu Jums siūloma lygintis su kitų įmonių jau atliktais tyrimais, reikalaukite, kad palyginamieji tyrimai apimtų visą Jūsų regiono ar šalies rinką, priešingu atveju toks lyginimas Jus klaidins.